Gelžbetoninės konstrukcijos

Gelžbetoninės konstrukcijos.

Nors betonas žinomas nuo 5600 m. pr. m. e., gelžbetonis pradėtas naudoti XIX a. viduryje Vakarų Europoje. 1849 m. Žanas Lambo (Prancūzija) iš gelžbetonio pastatė laivelį. 1861 m. Prancūzijos sodininkas Žozefas Monjė pagamino gelžbetonio puodų augalams, vėliau išbetonavo perdangų; 1867 m. jis gelžbetonį užpatentavo. Remdamasis bandymais gelžbetonio konstrukcijų skaičiavimo principus 1886 m. sukūrė Matias Koenenas (Vokietija). Gelžbetonio teorijos pagrindus XIX a. pab. – XX a. pr. remdamiesi eksperimentiniais ir teoriniais tyrimais kūrė Fransua Henebikas (Prancūzija), Emilis Moršas (Vokietija).

Gelžbetonio tyrimo bei projektavimo naujoves sistemina ir propaguoja tarptautinės organizacijos: Europos betono komitetas, Įtemptojo gelžbetonio federacija. Svarbiausios gelžbetonio tyrimo organizacijos yra Amerikos betono institutas (Detroitas), Centrinė tiltų ir kelių tyrimo laboratorija (Paryžius), Betono ir gelžbetonio institutas (Maskva).

Gelžbetoninės konstrukcijos dažniausiai armuojamospaprasta ir iš anksto įtempta plienine armatūra. Konstrukcijose, kurios naudojamos agresyvioje aplinkoje, drėgmės, temperatūros ir chloridų poveikiai gali sukelti plieninės armatūros koroziją,kuri gali labai sutrumpinti konstrukcijos tinkamumo naudoti trukmę. Kai kuriais atvejais, konstrukcijos remonto kaina gali viršyti statybos kainą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *